Lietuvoje iškils šešios naujos biomasės granulių gamyklos
2015-04-21
Tauragės ir Rokiškio rajonuose baigiami montuoti pirmų dviejų biomasės granulių gamyklų įrenginiai, likusios keturios gamyklos Marijampolės, Molėtų, Šakių ir Šiaulių rajonuose pilnu pajėgumu pradės veikti jau liepą. Šešios Lietuvos įmonės planuoja gaminti biomasės granules iš šiaudų.
Per metus planuojama pagaminti iki 42 tūkstančių tonų produkcijos, kuri bus eksportuojama į Europos Sąjungos šalis. Biomasės granulių gamyklas stato 6 asociacijos įmonės: UAB „Einava”, UAB „Ekologiški projektai”, UAB „Gamtos ištekliai”, UAB „Opti projektai”, UAB „Taurida” ir UAB „Tisma”. Investicijos į vieną gamyklą siekia apie 3 mln. litų. Per metus viena gamykla dirbdama visu pajėgumu gali pagaminti 7 tūkst. tonų biomasės granulių. „Biomasė granulės gaminamos iš šiaudų, medienos, šieno ir naudojamos kaip biokuras šilumos bei elektros gamybai. Europos Sąjunga skatina visas šalis pamažu pereiti prie ekologiško pakaitalo brangioms dujoms ir taršiam mazutui, todėl biomasės produktų paklausa Vakaruose ypatingai didelė ir auganti. Jau šiandien galime sakyti, kad parduotume daugiau nei galėsime pagaminti“, - sakė Andrius Audrius Blaževičius, Biomasės gamintojų ir vartotojų asociacijos prezidentas. Anot jo, didžiąją dalį pagaminamos produkcijos planuojama eksportuoti. Biomasės granulėmis ypatingai domisi kaimynai lenkai, kurie šildymui ir elektros energijai naudoja čia iškasamą anglį, tačiau dėl didelių taršos mokesčių priversti ieškoti ekologiškos alternatyvos. Lietuvoje biomasės granulės kol kas nepopuliarios. „Lietuvoje, ypač mažesniuose miestuos, šilumos ūkio infrastruktūra yra pasenusi. Primityvios, senos katilinės nėra pritaikytos naudoti biomasės granules. Geriausiu atveju naudojamos medžio drožlės, durpės“, - sako A. Blaževičius. Biomasės gamintojus vienijančios asociacijos vadovas patikslina, kad iki šiol didieji Lietuvos miestai, pavyzdžiui Vilnius ir Kaunas, vengė naudoti biomasės granules ir dėl mažos šio produkto pasiūlos. Nors Lietuvoje gamintojų netrūksta (yra apie 20), jie dirba pavieniui ir negali užtikrinti didžiųjų katilinių poreikio. Asociacijos vienijamos įmonės šiuo atveju turi išskirtinį konkurencinį pranašumą, nes prekių realizacija rūpinsis bendrai. A. Blaževičiaus teigimu, užsakovai pradeda kalbėtis su gamintoju tik tuo atveju, jei jis gali užtikrinti bent 10 tūkstančių tonų produkcijos per metus. Didžiausi biomasės vartotojai yra Vokietija, Skandinavijos ir Beniliukso šalys. Įdomu tai, kad iš šiaudų, ypač kviečių, gaminamas biomasės granules vokiečiai naudoja kraikui. Kurui naudojamas biomasės produktas jiems asocijuojasi ne su šiaudais, bet su mediena. Gamyklas statančios įmonės jau yra sudariusios sutartis su stambiaisiais šalies ūkininkais dėl naujojo derliaus. Šimto kilometrų spinduliu nuo gamyklų bus superkami visi šiaudai, atlikę nuo grūdinių kultūrų kūlimo. Be to, statomose gamyklose planuojama įdarbinti apie penkiasdešimt vietos gyventojų, kurie bus apmokomi dirbti su įranga. Asociacijos vadovas pažymi, jog šiaudų kokybė įvairiose Lietuvos vietose labai skirtinga: nevienodai tręšiami laukai, skiriasi šiaudų drėgnumas. Nors statomose gamyklose kol kas nenumatytos šiaudų džiovyklos, ateityje gali tekti ir apie jas pagalvoti, kad dėl prastos kokybės šiaudų nenukentėtų našumas ir galutinio produkto kokybė. Kalbėdamas apie ateities planus, A. Blaževičius išreiškė viltį gaminamą produkciją pardavinėti Lietuvoje. Tačiau tam dar reikia atnaujinti senąsias katilines.
