Granulės - kuro granulės

Pjuvenų granulės

Granulės (pellets) - tai perdirbtos medienos atliekos (pjuvenos, skiedra), suspaustos aukštu slėgiu. Presavimo procesas vyksta be jokių papildomų rišiklių, dėl lignino buvimo medienoje. Ligninas - tai sudėtinis cheminis junginys, kuris vaidina klijų vaidmenį tarp atskirų medienos ląstelių bei celiuliozės pluoštų.

Medienos sudėtis	Spygliuočių mediena	Lapuočių mediena
Celiuliozė	55 %	45 %
Ligninas	30 %	25 %
Hemiceliuliozė	10 %	20 %
Dervos, gumos	4,5 %	9,5 %
Mineraliniai junginiai	0,5 %	0,5 %

Apytikslė medienos cheminė sudėtis

Granulių gamybai naudojama kaip spygliuočių, taip ir lapuočių mediena. Paprastai, spygliuočių medienos sudėtis yra apie 70%, o likusi dalis tai lapuočių mediena. Kietų medžių rūšys, kaip pvz. ąžuolas, turi mažesnį lignino kiekį (bet aukštesnę energetinę vertę), nei minkštos medžių rūšys, tokios, kaip populiari pušis. Medienos atliekos sudarytos iš skirtingų medienos rūšių yra kruopščiai sumaišomos tarpusavyje tam, kad užtikrinti vienodą lignino kiekį.

Pagamintos granulės - tai cilindrai, kurių diametras 6-25 mm ir keleto centimetrų ilgio (4-5 diametrai). Pasižymi mažu drėgmės kiekiu (8-12%), mažu pelenų kiekiu (tik apie 0,5%) ir mažu kitų kenksmingų aplinkai elementų kiekiu, o taip pat aukšta energetine verte (17-18 MJ/kg).

Granulių diametras	6 - 25 mm
Ilgis	4 – 5 diametrai
Granulių tankis	500 – 600 kg / m3
Granulių drėgnumas	8 – 12 %
Granulių peleningumas	< 0,5 %
Smulkių dalelių kiekis	< 1,5 %
Granulių energetinė vertė (granulių kaloringumas)	17 – 18 MJ / kg
Sieros kiekis	≤ 0,08 %
Chloridų kiekis	≤ 0,03 %

Granulių fizikinės ir cheminės savybės

GRANULIŲ PRIVALUMAI

Lengvai, švariai bei saugiai naudoti,
vienas pigiausių kurų, palyginus su kitomis kuro rūšimis,
neteršiantis aplinkos (granulių degimas nesukelia papildomo CO₂ išmetimo į atmosferą, nes šių dujų į atmosferą išmetamas kiekis sudegimo metu yra lygus deguonies kiekiui pagamintam medžio augimo metu),
patogus transportuojant bei sandėliuojant

[ kg / t ]	Granulės	Anglis
SO₂	0,126	16
NO₂	0,775	1
CO₂	0	2000
Dulkės	0,09	22,5

Kurų emisijos palyginimas

GRANULIŲ KAINOS PATRAUKLUMAS

Granulės yra vienu pigiausiu iš naudojamų kuro rūšių. Šilumos kainos vieneto atžvilgiu, pigiau yra šildytis tik malkine mediena, tačiau jos naudojimo komfortas yra nepalyginamai žemesnis.

Šilumos vieneto (1GJ) pagaminto iš skirtingų kuro rūšių, kainos pasikeitimas
(remiantis Baltijos Energijos Taupymo Agentūros duomenimis)

KOKYBIŠKŲ GRANULIŲ SAVYBĖS

Vienu svarbiausių veiksnių efektyviam šildymo sistemos funkcionavimui yra deginamo kuro kokybė. Tol, kol granulinis katilas šildo tinkamai, niekas neužsigalvoja apie įsigytų granulių parametrus, pagrindiniu granulių atrankos kriterijumi šiuo atveju tampa kuro kaina. Vartotojas įvertina granulių kokybę, tik jei granulinio katilo darbą lydi kokienors sunkumai: pvz. per didelis kuro suvartojimas, didelis pelenų kiekis, pelenų sulipimas šlako pavidalu ar pan.

Minimalūs reikalavimai, kuriuos turi vykdyti granulių iš medienos atliekų gamintojai:

nepaugeidaujamų priedų bei priemaišų nebuvimas (tai gali parodyti kvapas kitoks, nei skleidžiamas deginamos medienos)
grynos medienos spalva (spalva priklauso nuo medienos, naudojamos gamybos metu, rūšies). Tamsesnė granulių spalva gali būti sukelta dėl pernelyg intensyvaus žaliavos (medžio pjuvenų) džiovinimo proceso (tamsesnė granulių spalva nėra tiesiogiai susijusi su prastesne granulių kokybe, tačiau svarbu rinktis granules, kurių sudėtyje nėra dalelių, kurių spalva kitokia nei medienos, pvz. dažai, laminatai, plastikai ir kt.)
Granulių tankis turi būti apie 0,60 - 0,70 kg/l (ši vertė priklauso nuo to, kaip stipriai granulės buvo supresuotos)
Granulių drėgnumas < 12% (jei ši vertė viršijama, granulės labai lengvai subyrės)
Minimalus kiekis dulkių ir jokių dirbtinų priedų.

Medienos granulių sertifikavimo standartų palyginimas

ÖNORM M 7135, DIN 51731, DIN plus, SS 18 71 20 /1grupė

Granulės - kokybės kriterijai

Vienetai	ÖNorm M 7135	DIN 51731	EN 14961-2:2011, A1	DIN plus (2010 liepos m.)	SS 187120 1 grupė
Granulių diametras	mm	4≤d<10 ⁽⁶⁾	4≤d<10 ⁽⁶⁾	6±1; 8±1	6±1; 8±1	4≤d<10 ⁽⁶⁾
Granulių ilgis	mm	5 x D ⁽³⁾	<50	3,15≤L≤40	3,15≤L≤40	4 x D ⁽⁵⁾
Granulių tankis	kg/dm³	>1,12	1,0<tankis<1,4	Tankis	Tankis	Tankis
				≥ 600 kg/m³	≥ 600 kg/m³	≥ 600 kg/m³
Granulių peleningumas	%	<0,5 ⁽¹⁾⁽⁷⁾	<1,50	≤0,7	≤0,7	<0,07
Granulių drėgnumas	%	<10	<12	≤10	≤10	<10
Drėgnumas atvežant	%	n/d	n/d	n/d	n/d	<10
Granulių kaloringumas	MJ/kg	>18 ⁽¹⁾	17,5	16,5≤Q≤19	16,5≤Q≤19	≥16,9
Dilimas	%	<2,3	-	≤2,5	≤2,5	<0,03
Dulkių kiekis	%	n/d	n/d	≤1	maišai iki 20kg: ≤0,5%, didesni maišai: ≤1%
Presavimą palengvinantys priedai	%	<2 ⁽⁸⁾	⁽⁴⁾		≤2 ⁽⁸⁾	Kiekis ir tipas turi būti nurodytas
				≤2 ⁽⁸⁾

Pelenų lydimosi temperatūra	^oC	n/d	n/d		turi būti nurodoma	turi būti nurodoma
				turi būti nurodoma

Siera	%	<0,04 ⁽¹⁾	<0,08	≤0,03 ⁽¹⁾	≤0,03 ⁽¹⁾	<0,08
Azotas	%	<0,3 ⁽¹⁾	<0,3	≤0,3 ⁽¹⁾	≤0,3 ⁽¹⁾	n/d
Chloras	%	<0,02 ⁽¹⁾	<0,03	≤0,02 ⁽¹⁾	≤0,02 ⁽¹⁾	<0,03
Arsenas	mg/kg	n/d	<0,08	≤1	≤1	n/d
Alavas	mg/kg	n/d	<10	≤10	≤10	n/d
Chromas	mg/kg	n/d	<8	≤10	≤10	n/d
Kadmis	mg/kg	n/d	<0,5	≤0,5	≤0,5	n/d
Varis	mg/kg	n/d	<5	≤10	≤10	n/d
Gyvsidabris	mg/kg	n/d	<0,05	≤0,1	≤0,1	n/d
Cinkas	mg/kg	n/d	<100	≤100	≤100	n/d
Halogenai	mg/kg	n/d	<3	n/d	n/d

¹⁾ Sausos masės
²⁾ Be vandens bei pelenų
³⁾ Ne daugiau nei 20% granulių, kurių ilgis iki 7,5 x diametro
⁴⁾ DIN neleidžia naudoti priedų. Šis draudimas negalioja mažoms šildymo sistemoms
⁵⁾ Gamintojo sandėlyje
⁶⁾ Diametrų skirtumo tolerancija ± 10 %
⁷⁾ Leistinas pelenų kiekis gali būti iki 0,8%, jei peleningumas yra naturaliai didesnis, specifinis konkrečiai medienos rūšiai
⁸⁾ Leistini tik naturalūs biomasės priedai

Ką aprašo granulių normos?

Bendrai, galima pasakyti, kad kiekviena norma, tai nustatytų kritinių reikšmių rinkinys, nustatytų granulių fiziko-cheminėms savybėms kartu su griežtai apibrėžta jų testavimo procedūra. Šis savybių bei procedūrų rinkinys nėra atsitiktinis. Kiekvieną kartą, sukuriant normą, konsensuso prieinama sudėtingų diskusijų ir analizių metu, atsižvelgiančių iš vienos pusės į rinkos poreikius, iš kitos pusės į ekologinius poreikius, o iš trečios - į testavimo galimybes. Skirtingų standartų skirtumai - tai šių sprendimų pasekmė. Paprastai skirtumai slypi priimtose skirtingose kritinėse reikšmėse, įvairioms granulių savybėms. Pačių granulių savybių atranka, kaip ir jų matavimo metodų atranka, nėra visada vienoda. Dažniausiai normos aprašo leistinas granulių matmenis (diametrą ir ilgį), nustato jų minimalų tankį, patvarumą trinčiai, kaloringumą, leistiną dulkių kiekį, peleningumą, vandens kiekį (drėgnumą), bei pasirinktus cheminius elementus (paprastai azoto, sieros ir chloro). Normos taipogi gali nurodyti žaliavos rūšį ir galimų priemaišų kiekį. Pagrindinis kiekvienos normos tikslas yra gamybos standartų ir kokybės standartų nustatymas su nurodytomis taršos ir kuro kaloringumo ribinėmis reikšmėmis. Normos ir kontrolinės procedūros turėtų apsaugoti rinką nuo granulių produkcijos, pagamintos iš tokių žaliavų kaip: MDP plokštės, pjuvenos iš po lakuotų elementų, pjuvenos, kuriose yra klijų arba alyvų. Normos turėtų kontroliuoti skirtingų naudojamų užpildų kiekį granulėse. Medienos granulės tai iš principo švari mediena, be jokių papildomų priedų. Nors ir tokios granulės egzistuoja rinkoje. Esmė tame, kad vartotojas žinotų tiksliai ką perka, o granulių gamintojai žinotų tiksliai kokios kokybės kurą gamina.

MEDIENOS GRANULIŲ EUROPOS NORMOS

Egzistuoja kelios granulinio kuro normos. Nors yra vykdomi darbai aprašantys granulių standartus ir yra kūriami Europos standartai, kurie galiotų visose Europos šalyse, bet šiuo metu toks standartas arba norma dar nesukurti. Šiuo metu Europos rinkoje, o tuo labiau pasaulinėje rinkoje (pvz. amerikietiškas ASTM), nėra priimtų vienareikšmių sprendimų, nurodančių kokybinius granulių reikalavimus. Tai sukelia tam tikrą sumaištį ir painiavą vartotojams. Tuo pat metu, normos atsirandančios skirtingose šalyse, kelia skirtingus reikalavimus. Tarp Europos Sąjungos šalių, individualius standartus sukūrė Austrija, Vokietija, Švedija ir Italija. Kitos šalys laukia bendro Europos standarto sukūrimo jau ganėtinai ilgą laiką. Darbai atliekami Techninio Komiteto (TC 335) Europinio Standartizacijos Komiteto (CEN) apibendrina analizės sutvarkymą ir kontrolę visų biokuro rūšių, tame tarpe ir granulių. Sukurtos normos taps privalomos visose Europos Sąjungos šalyse, po trijų metų nuo jų paskelbimo dienos. Praeis dar šiek tiek laiko, kol Europoje susivienodins lūkesčiai, vertinimai, testai ir procedūros liečiančios medienos granules. Šiuo metu dominuoja nacionaliniai granulių standartai ir normos.

ÖNORM M 7135 - Austriška I klasė

Labiausiai komleksinius standartus įvedė Austrija (ON - Östereichische Normungistitut) vystydama labai reiklią granulių kokybei normą ÖNORM M 7135. Jos papildiniu, apibendrinančiu logistiką yra norma ÖNORM M 7136, o papildomus reikalavimus granulių sandėliavimui apibrėžia ÖNORM M 7137. Austrija yra labiausiai pažengusi granulių rinkos kontrolės srityje. Tuo pat metu yra nustatytas labai aukštas limitas, koncentruojantis tik į aukščiausios kokybės granules, pagamintas iš švarių pjuvenų, be žievės, labai kaloringų (daugiau nei 18 MJ) ir su mažu peleningumu (iki 0,5%). Nustatytas granulių drėgnumas yra vidutinio lygio (iki 10 %). Tankis, vienas iš kriterijų apsprendžiančių apie granulių kietumą - nuo 1,12 kg/dm³; dulkės - maksimaliai 2,3% bendro svorio. Granulių ilgis negali būti didesnis už 5 diametrus, t.y. 6-šių milimetrų skersmens granulių maksimalus ilgis yra 30 milimetrų. Vienu iš neigiamų Austrijos normos sprendimų yra žemesnių klasių granulių kriterijų nebuvimas (granulių pagamintų iš pjuvenų su daliniu žievės kiekiu). Deja, tokia žaliava yra dažniausiai sutinkama Lietuvos rinkoje.

DIN 51731 - pramoninėms granulėms

Labai populiari yra taipogi Vokietijos norma DIN 51731 sukurta DIN CERTCO (Deutsches Institut für Normung). Ši norma yra dažniausiai naudojama apibrėžiant kokybinius reikalavimus, liečiančius briketus ir pramonines granules. Tačiau kelia pernelyg švelnius reikalavimus labiausiai ieškomam rinkoje granulių tipui, skirtam naudoti nedidelio galingumo granuliniuose katiluose, granuliniuose židiniuose ir pan. Daugiausiai taip yra dėl to, kad ši norma leidžia aukštą peleningumo lygį, net iki 1,5%, t.y. 3 kartus daugiau nei ÖNORM M 7135. Ši norma leidžia taip pat dvigubai didesnę sieros koncentraciją ir pusė karto didesnį chloro kiekį. Tuo pat metu ši norma nustato privalomą analizę eilės cheminių elementų kiekio, nenurodomų kitose normose, tokių kaip gyvsidabris, alavas, arsenas, kadmis, chromas, varis, cinkas ir halogenai. Joje taip pat nurodoma šiek tiek mažesnė granulių kaloringumo reikšmė (17,5 MJ/kg). Įdomu tai, kad DIN 51723 apibrėžia taip pat viršutinę kuro kaloringumo ribą (19,5 MJ/kg). Tuo pačiu aukštesnis granulių kaloringumas, šios normos perspektyvoje, liudys apie naudojamus gamyboje priedus, didinančius granulių kaloringumą. Panašiai yra apibrėžtas granulių tankis, nurodant viršutinę ir žemutinę ribą, nuo 1 iki 1,4 kg/dm³. Leistinas drėgnumas aukštesnis nei normoje ÖNORM M 7135 (iki 12%).

SS 18 71 20 - švediška norma skirianti granulių klases

Ne paslaptis, kad rinkoje galima rasti ne vienos klasės granules. Švedijos standartas SS 18 71 20 suteikia galimybę klasifikuoti granules. Ši norma išskiria 3 kokybines grupes. Aukščiausioje, 1-oje grupėje, yra aiškiai apribotas granulių ilgis iki 4 skersmens dydžių (6-ių milimetrų granulių maksimalus ilgis yra 24 milimetrai), pelenų kiekis ribojamas iki 0,7%, leistinas santykinai žemas granulių kaloringumas (nuo 16,9 MJ/kg) (4,6 Kwh/kg), tankis nuo 600 kg/m3, griežtai nustatytas granulių kietumo kriterijus ribojant maksimalų dulkių kiekį iki 0,8% bendro svorio (ribojamos mažesnės nei 3 mm dalelės). Drėgnumas žemiaus 10%. Sieros ir chloro kiekiai apibrėžiami švelniai panašiai kaip ir normoje DIN. Šie kriterijai yra Švedų leidimo naudoti papildinius iš skirtingų biomasės rūšių (tokių kaip šiaudai arba popierius) pasekmė.

Antroje grupėje yra šiek tiek ilgesnės (maksimaliai 5 x diametras) granulės. Leistinas aukštas peleningumo kiekis, iki 1,5%. YRa leistinas mažesnis dulkių kiekis granulėse, iki 1,5% svorio. Likusieji parametrai yra analogiški 1-ai grupei.

Trečioje žemiausioje grupėje yra granulės su didesniu peleningumu ir dulkių kiekiu. Apribota tik žemutinė kaloringumo vertė nuo 15,1 MJ/kg (4200 Kwh/kg), leistinas drėgnumas siekia iki 12%. Tokie kriterijai atitinka biomasės granulių standartus. Švedijos standarto neigiamas aspektas yra pernelyg žemas leistinas kaloringumas. Taip pat ši norma per nelyg švelniai nustato granulių klasę. Tačiau visi požymiai rodo, kad būtent švediškos normos formuos Europinius standartus.

NORMOS, SERTIFIKATAI, ATITIKTIES DEKLARACIJOS - LABORATORIJOS REZULTATAI

Iki šiol normos bei standartai nebuvo privalomi. Juos galima vykdyti arba ne, nepatiriant jokių baudų. Tačiau didelė granulių rinka diktuoja savas taisykles. Didmenininkai perkantys didelius granulių kiekius reikalauja aiškaus, dokumentuoto įvertinimo, leidžiančio spręsti apie produkto kokybę. Dėl to iš gamintojų yra reikalaujama granulių laboratorinių tyrimų ir konkrečių normų sertifikatų, paprastai galiojančių konkrečioje šalyje. Vienu iš svarbiausių pasirašytų sutarčių elementu yra kokybės standarto nustatymas. Europos granulių prekybos mąstai lietai slenka nuo Skandinavijos šalių link Alpių regiono šalių, reikliausių kokybės standartų srityje. Lietuvos granulių gamintojai, norint išlaikyti aukštas eksporto apimtys, turės irgi laikytis aukščiausių standartų. Dėl šių priežasčių, gamintojai privalo atlikti tyrimus ir pateikti rezultatus, bet ne visada tyrimai turi vienodą diagnostinę vertę. Neretai pateikiami kuro tyrimų rezultatai smarkiai skiriasi nuo tikrosios pagamintų granulių kokybės.

NORMŲ ATITIKTIES DEKLARACIJA

Gamintojai dažnai naudoja atitikties su norma deklaracijas, kurios yra gaunamos iš laboratorijų, remiantis pristatyto į laboratoriją mėginio ištyrimo analize. Šiame dokumente yra parodyti detalūs tyrimų rezultatai ir yra sulyginti su kritinėmis atitinkamos normos reikšmėmis. Tokia deklaracija gali būti patikimu dokumentu, tačiau apibrėžia tik konkretų ištirtą mėginį. Praktiškai granulių gamintojai atlieka tokius tyrimus vieną-du kartus per metus. Didesni gamintojai gali gaminti net 100 tonų granulių per parą, o tai reiškia, kad tokiai gamyklai reikalinga pateikti apie 600 kubinių metrų pjuvenų vienos paros kiekiui granulių pagaminti - t.y. apie 8 dvi-konteinerinius vilkikus per parą. Kiekvienas pjuvenų transportas gali būti iš kitos vietovės, todėl tiekiamos žaliavos kokybė gali ženkliai skirtis. Be to, galima daryti prielaida, kad vargu ar kas pateiks nekokybišką kurą analizei. Dėl visų šių priežasčių, granulių kokybės nustatymas pagal paimtą mėginį negali suteikti pilno vaizdo apie tai, kad nupirkus granules įsigysime nurodytų parametrų kurą.

LABORATORINIŲ TYRIMŲ REZULTATAI

Dar mažiau patikimi yra dažnai pateikiami net neaktualūs laboratorinių tyrimų rezultatai. Tai yra iš principo kitoks dokumentas palyginus su atitikties deklaraciją. Laboratorinio tyrimo rezultatas gali būti išduotas bet kokios laboratorijos. Negano to, kad tyrimas galėjo būti atliktas iš seniai paimto mėginio, galimai besiskiriančio nuo aktualios gamybos, dar ir testavimo procedūra gali neatitikti normos reikalavimų. Ypač svarbu tai tampa tad, kai nurodomi rezultatai yra artimi normoje nurodytiems kritinėms reikšmėms.

Labiausiai patikimas yra laboratorinių tyrimų rezultatas, išduotas tiesiogiai iš perkamo/užsakomo kuro partijos. Tačiau atsižvelgiant į išlaidas ir tokių tyrimų realijas, šie tyrimai yra užsakomi tik labai stambių pirkimų atveju, ir tik jei didmeninis pirkėjas to reikalauja. Dažnai tokiu būdu yra tikrinamos granulės pakrautos į laivą. Mėginiai yra imami atsitiktinės atrankos būdu iš paruoštos granulių partijos ir tiriami akredituotojo laboratorijoje (teisingos bandymų eigos patvirtinimas). Žinoma, tokia procedūra yra nereali mažos vertės pirkimų atveju.

Didelių granulių gamintojų nuosavos mini laboratorijos galėtų ženkliai palengvinti tyrimo procedūras. Tokios laboratorijos galėtų atsitiktinės atrankos būdu tirti keletą svarbių kriterijų, pagrinde granulių kaloringumą, peleningumą, tankį, drėgnumą. Tokios laboratorijos reikalautų apie 25 tūkst. Eurų investicijos iš gamintojo (brangiausias laboratorijos įrengimas būtų kalorimetrinė bomba). Laboratorijos rezultatų analizė suteikia gamintojui galingą papildomą žaliavos ir technologinių gamybos procesų kontrolės įrankį, o granulių pirkėjams galimybę greitai ir tinkamai įvertinti perkamo produkto kokybę.

SERTIFIKATAI IR KOKYBĖS KONTROLĖS UŽTIKRINIMAS

Situacija atrodo kardinaliai kitaip tuo atveju, jei gamintojas turi normos taikymo sertifikatą. Tokiu atveju yra patvirtinta ne tik granulių kokybės parametrų atitikimas nurodytos normos reikalavimams, bet ir papildomai yra patvirtinama kokybės nustatymo procedūra. Sertifikacijos reikalavimų įvykdymas leidžia gamintojui naudotis konkretaus sertifikato logotipu su suteiktu atitinkamu rejestro numeriu. Jei rezultatai neatitinka normos reikalavimų, gamintojui yra suteikiamas kelių savaičių laikotarpis kokybės pagerinimui. Vėliau, analizė atliekama iš naujo. Sertifikavimo sąlygų nevykdymo konsekvencija yra teisių į sertifikavimo ženklus ir logotipą praradimas. Jų naudojimas sertifikatui negaliojant yra draudžiamas. Šios procedūros gerokai padidina gaminamos produkcijos aukštos kokybės išlaikymo tikimybę .

Sertifikatas ÖNORM M 7135 geprüft

Sertifikatas ÖNORM M 7135 geprüft užtikrina labai griežtą gamintojo patikrinimo sistemą. Šis sertifikatas praktiškai nustato granulių kokybės kontrolės procedūros nustatymo pagrindus Europoje.Reikalauja, kad gamintojai atlikinėtų vidaus kontrolę mažiausiai vieną kartą per savaitę, drėgmės, trinties, tankio ir papildinių kiekio atžvilgiu. Nepriklausomai nuo to, išorinė kontrolė vykdoma sertifikuojančio instituto, prasideda nuo bendros gamyklos inspekcijos, mėginių paėmimo metu. Tikrinama yra taipogi vidinė kokybės užtikrinimo sistema ir etikečių tikslumą. Vieną kartą per metus yra vykdomas netikėtas granulių kokybės ir procedūrų taisyklingumo patikrinimas. Pirkėjai įsigyjantys granules iš gamintojo, turinčio tokį sertifikatą, turi ganėtinai svarų patvirtinimą, kad kuras atitiks normoje nurodytus kriterijus. Ilgalaikės vidaus kontrolės būtinybė verčia gamintojus organizuoti nuosavą mini laboratoriją gamyklos teritorijoje, bei įdiegti mėginių paėmimo, žymėjimo ir analizės procedūras.

Sertifikatas DIN geprüft

Vis daugiau populiarus Lietuvoje Sertifikatas DIN 51731 geprüft, deja, nereikalauja analogiškų aukščiau minėtam sertifikatui ONORM vidaus kontrolės procedūrų vykdymo. Šis sertifikatas reikalauja tik pirminio patikrinimo, sertifikato prašymo ir granulių mėginių paėmimo metu. Vėliau, mėginių tyrimas yra kartojamas vieną kartą metuose, viena iš akredituotų DIN CERTCO (vokiečių sertifikavimo institucijos) laboratorijų, išduodančių atitikties standartui sertifikatą. Pareiga atlikti papildomus bandymus iškyla tik tuo atveju, jei gamybos procesas buvo pertrauktas ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, jei kokybės rezultatai nebuvo nepatenkinami, kai kuriais atvejais, trečiųjų asmenų prašymu. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus faktus, DIN geprüft sertifikatas šiuo metu nėra pakankamai vertingas vartotojo atžvilgiu.

Sertifikatas DIN Plus

Rinkos reikalavimų neatitikimas esamai normai, paskatino Vokietijos DIN CERTCO 2002 metais įvesti naują sertifikato tipą, pavadintą DIN Plus, kuris iš esmės yra grindžiamas Austrijos ÖNORM M 7135 standarto reikalavimais. Šis standartas yra praplatintas papildomų cheminių elementų iš normos DIN 51731 analize. Pabrėžtina, kad DIN Plus tai tik sertifikatas, o ne nauja norma. Per kelerius metus, šis granulių sertifikatas tapo labai populiarus ir tapo aukštos kokybės išlaikymo sinonimu. Procedūra yra panaši, kaip ir ÖNORM M 7135 geprüft atveju. Berlino DIN CERTCO darbuotojai, gavę paraišką sertifikatui gauti, patikrina granules gaminančią bendrovę ir patikrinimo metu paima gaminamo kuro mėginius. Gamintojas privalo kas savaitę dokumentuoti tyrimų rezultatus, suteikiančius informaciją apie granulių drėgnumą, birumą, tankį ir papildinių kiekį. Vieną kartą per metus inspektoriai įvykdo neeilinę kontrolę, kurios metu taipogi yra imami granulių mėginiai. Mėginių tyrimo rezultatai turi atitikti DIN Plus kriterijų normose ir praeiti testus iš ÖNORM M 7135 ir DIN 51731. Sertifikatas išduodamas penkerių metų laikotarpiui. Visų sąlygų įvykdymas įgalina gamintoją naudotis DIN Plus ženklais kartu su individualiu rejestro numeriu. DIN Plus sertifikatas yra tapatinamas su aukšta pagamintų granulių kokybe. Prieš perkant granules pažymėtas tokiu sertifikatu, verta būtų patikrinti sertifikato išdavimo metus ir ar paskutinis tyrimas buvo atliktas akredituotos DIN CERTCO laboratorijos.

Agrogranulės - kitokia biokuro rūšis

Agrobiomasė (agrogranulės) vaidina vieną svarbiausių vaidmenų tarp biokurų. Agrobiomasė yra lengvai gaunama, plačiai prieinama ir pastoviai atsinaujinanti - buvo naudojama kaip viena pirmųjų žmonijos kuro rūšių ir plačiai naudojama iki šiol.
Europos Sąjungos biomasės definicija teigia, kad biomasė - tai biologiškai skaidžios produktų frakcijos, atliekos iš žemės ūkio pramonės (įskaitant augalinės ir gyvulinės kilmės medžiagas), miškų ūkių ir susijusių su jais pramonės šakų, taip pat biologiškai skaidžios pramonės ir buitinių atliekų dalys.

Biomasę energetikos tikslais gali išnaudoti keliais būdais:

tiesioginis biomasės deginimas (pvz. malkinė mediena skirtingu pavidalu, šiaudai, nuotekų dumblas)
biomasės perdirbimas skystam kurui gauti (pvz. rapsų aliejaus esteriai, alkoholis)
biomasės perdirbimas dujiniam kurui gauti, (pvz. žemės ūkio biodujos, biodujos gautos iš nuotekių valymo įrenginių, sąvartynų dujos, medienos dujos).

Iškastinio kuro ir biokuro palyginimas

Biokuro energetinis vertinimas, tradicinių kuro rūšių fone, pirmiausiai susijęs su kaloringumu, drėgnumu, peleningumu ir lakiųjų substancijų koncentracija. Šių savybių palyginimas nurodytas žemiau esančioje lentelėje.

Kuras	Savybė
Kuras	Kaloringumas MJ/kg, MJ/m3	Drėgnumas %	Peleningumas %	Ląkiųjų medžiagų kiekis,%
Dujos	35,8 – 39,3	-	-	100
Dyzelinas	41	0,5	0,01 – 0,2	98 - 99
Akmens anglis	20-33	7 - 13	12 - 27	30 - 40
Malkos	4-19	10 - 55	0,5 – 1,5	70-80

Tradicinių kuro rūšių ir medienos energetinės savybės
Šaltinis: „Medienos biomasės energetinis ir ekologinis vertinimas tradicinių kuro rūšių fone”

Biokuro savybės

Biokuro rūšis	Drėgnumas, %	Kaloringumas, MJ/kg	Tankis, kg/m3
Malkinė mediena, džiovinta	15 - 30	11 - 19	304 - 445
Skiedra	20 - 60	6 - 16	150 - 400
Pjuvenų granulės	8 - 10	16,5 - 17,5	620 - 650
Šiaudai	10 - 20	12 - 14	90 - 165

Augalinės kilmės biokuro rūšių charakteristikos

Šaltinis: nuosavas parengimas, remiantis įvairias šaltiniais

Didelis biomasės drėgnumo diapazonas ir žemas energetinis tankis tai yra jos trūkumai. Šie trūkumai kelia tam tikras technines problemas, apsunkina transportavimą bei sandėliavimą. Be to, susmulkintos biomasės sandėliavimas gali kelti neigiamas pasekmes dėl padidėjusio mikrobiologinio medžiagos aktyvumo.
Įvairios biokuro rūšis skiriasi tarpusavyje taip pat pelenų lydymosi temperatūros atžvilgiu, vykstant sudegimo procesui.

Kuro rūšis	Pelenų lydymosi temperatūra [˚C]
Malkos	1280 - 1450
Šiaudai	998
Avižos	730

Įvairių biokuro rūšių pelenų lydymosi temperatūra

Šaltinis: 8. Pastre O. „Analysis of the technical obstacles related to the production and utilisation of fuel pellets made from agricultural residues”

Biokuro, kurio pelenų lydymosi temperatūra yra žema, deginimas didina šlako susidarymo degimo židinyje riziką. Šlakas trikdo sudegimo procesus, nes jo atsiradimas keičia pirminio oro srautus. Žemės ūkio kilmės biokuro rūšių pelenų lydymosi temperatūra yra žemesnė nei 1000˚C, ko pasekoje dažniausiai degiklyje atsirandantis šlakas. Naudojant žemės ūkio kilmės biokurą, būtina naudoti automatines šlako valymo sistemas degikliuose.

Biokuro naudojimo privalumai

Biokuro pranašumai, tai:

žaliavos atkuriamumas;
deginimas nesukelia papildomos anglies dvideginio emisijos, kadangi šių dujų išskiriamas kiekis degimo metu yra lygus kiekiui, pasisavintam augalo, jo augimo metu;
degimas sukelia mažesnę kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją: sieros oksidų ir azoto oksidų;
likusieji po sudegimo pelenai pasižymi naudinga mineralų sudėtimi ir gali būti sekmingai naudojami kaip trąšos;
biomasės naudojimo padidėjimas yra tiesiogiai susijęs su žemės ūkio ekonominės veiklos padidėjimo bei nedarbo lygio sumažėjimu kaimo vietoviese;
užterštų ir mažai derlingų žemės plotų panaudojimas (energetinių augalų plantacijoms).

Biomasės naudojimo energetikos tikslais idėja turi savo šalininkus ir oponentus. Šios idėjos priešininkai pabrėžia, kad biomasės perdirbimo ir transportavimo procesuose sunaudojama per daug tradicinių, neatsinaujinančių kuro rūšių, o tai savo ruožtu didina anglies dvideginio išsiskyrimą ir naikina ekologinės veiklos efektus.
Tokie pareiškimai galėtų būti teisingi, tačiau energetinės biomasės perdirbimo grandinės analizės aiškiai demonstruoja dideles jos naudojimo naudas.

Kuro rūšis	% panaudotos neatsinaujinančios energijos *)	CO² kg/MWh	CO²ekv. kg/MWh **)
Malkos (10 kW)	3,69	9,76	19,27
Miško skiedra (50 kW)	7,81	21,12	26,04
Miško skiedra (1 MW)	8,61	21,13	23,95
Gluosnių skiedra (50 KW)	10,44	27,39	40,16
Granulės (10 kW)	10,20	26,70	29,38
Granulės (50 kW)	11,08	28,95	31,91
Dyzelinas (10 kW)	17,33	315.82	318.91
Dyzelinas (1 MW)	19,04	321,88	325,43
Gamtinės dujos (10 kW)	14,63	226,81	251,15
Gamtinės dujos (10 kW)	17,72	233,96	257,72

*) bendras kiekis (pirminės energijos ištekliai, kurie reikalingi finalinio energijos vieneto pagaminimui**) CO² ekvivalentas - vienas megagramas (1 Mg) anglies dvideginio (CO²) arba kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sudarantis vieno megagramo (1 Mg) anglies dvideginio (CO²) atitikmenį, apskaičiuotas apskaičiuotas panaudojant atitinkamą šildymo indeksą. Energijos sunaudojimas ir CO² emisijos

Šaltinis: 7. Niedziółka I., Zuchniarz A. „Įvairių augalinės kilmės biomasės rūšių energetinė analizė”

Daugiau informacijos apie granules, jų gamybos procesu bei jų panaudojimą granulių šildymo sistemose rasite: www.apiegranules.lt